Kaip gauti kreditą

Greitieji kreditaiGreitieji kreditai ir paskolos pastaraisiais metais Lietuvoje labai išpopuliarėjo. Nors prieš krizės laikotarpį vargiai koks lietuvis galėjo įvardinti daugiau kaip vieną greituosius kreditus teikiančią įmonę, tačiau šiandien jų yra bent keliolika. Kreditą pasiimti galima net neišėjus iš namų. Pavyzdžiui, kreditai iš paskolose.lt teikiami internetu, tad jums nereikia nė kojos iš namų kelti, kad gautumėte kelis šimtus eurų kredito. Deja, kartais greitųjų kreditų paieška gali būti kebli dėl didelio pasirinkimo, tačiau net ir vienoje svetainėje galite matyti, kokios kreditus teikiančios įmonės kokias sąlygas siūlo skolinantis. Taip nesunkiai galite palyginti skirtingų įmonių teikiamas paslaugas ir pasirinkti įmonę, pagal jums geriausiai tuo metu tinkančias sąlygas.

                  Pavyzdžiui, skolinantis tik vieną kartą ir ateityje neplanuojant imti daugiau kreditų, verta pasinaudoti nemokamu pirmuoju kreditu, kurį siūlo ne vieną įmonė. Pasiėmę nemokamą kreditą, turėsite grąžinti tik tą sumą, kurią skolinotės ir nedidelį administravimo mokestį, tačiau nereikės mokėti jokių palūkanų, tad kreditą gausite praktiškai už dyką. Galbūt gali pasirodyti keista ir netgi įtartina, jog įmonės dalina paskolas už dyką, tačiau tame nėra jokios paslapties. Jei vieną kartą pasiėmėte kreditą iš vienos firmos, tad kitą kartą greičiausiai vėl skolinsitės ten pat. Kodėl? Ogi todėl, kad jau žinosite, kaip viskas veikia, bus paprasčiau ir patikimiau atlikti visus veiksmus, reikalingus gauti greitąjį kreditą. Nieko keisto, tiesiog paprastas marketingo triukas, kurį naudoją ne viena kreditus teikianti įmonė.

                  Ar greitiesiems kreditams taikomos luboms? Tikrai taip. Iš nedidelių kreditais užsiimančių įmonių negalėsite pasiskolinti tiek pinigų, kiek galite gauti iš banko imdami paskolą. Kreditų lubos paprastai siekia 1500 – 3000 eurų. Tiesa, verta žinoti ir tai, jog pirmojo kredito dydis paprastai dar labiau ribojamas. Kreditus teikianti įmonė pirma norės įsitinkinti, ar esate mokus ir patikimas klientas, todėl nerizikuos jums duoti kelių tūkstančių eurų jūsų nepatikrinę. Nenusiminkite. Kai tik grąžinsite pirmąjį kreditą, antrojo kredito suma galės būti gerokai didesnė. Taip įmonės apsidraudžia nuo nemokių klientų ir sumažina skolinimo riziką.

                  Kaip kreditą gauti tiesiog internetu per kelias minutes, nė neiškėlus kojos iš namų? Pasirinkite vieną iš svetainių, kur galite palyginti kreditų teikimo sąlygas, kad ir minėtą paskolose.lt. Čia rasite bent kelias skirtingas įmones. Galiausiai, išsirinkę vieną, galėsite pradėti kredito paraiškos teikimo procedūrą. Dažnai būna taip, jog reikia patvirtinti savo tapatybę kreditų bendrovei pervedant vieną euro centą. Tuomet, galite pasirinkti kokio dydžio kreditą ir kuriam laikotarpiui norite gauti. Dažniausiai iškart pamatysite, kokios yra apskaičiuotos palūkanos, administravimo mokestis ir matysite pilną sumą, kurią turėsite gražinti pasibaigus terminui. Viską tinkamai užpildę ir pažymėję, jog su sutarties sąlygomis susipažinote ir sutinkate, netrukus savo banko sąskaitoje pamatysite, jog gavote prašomą sumą pinigų. Galite džiaugtis! Tačiau nepamirškite, tų pinigų naudoti taupiai, vis tik kreditą su palūkanomis reikės grąžinti. Dažniausiai tai vyksta darant mėnesines įmokas kreditus teikiančiai įmonei.

                  Kartais nutinka taip, kad turite gana ilgalaikį kreditą ir sutarties sąlygos jums pasidaro nebepalankios. Pamatėte, jog iš kitos kreditų bendrovės galite gauti kreditą gerokai palankesnėmis sąlygomis ir tiesiog jums nebeapsimoka turėti reikalų su ankstesniąja bendrove. Neskubėkite pereiti. Galbūt įmonė, suteikusi jums kreditą, sutiks pakeisti sutarties sąlygas jūsų naudai ir jums nereiks bėgti į kitą įmonę. Jei sutarties keisti nenorima, galimas kredito refinansavimas. Tai yra, pasirašysite sutartį su kitu kreditoriumi, kuris sutiks sumokėti jūsų senąjį kreditą su visomis palūkanos, jei sudarysite su juo sutartį. Tai yra, turėsite grąžinti pinigus su palūkanos, tačiau palankesnėmis sąlygomis. Šiuo metu tai dažnai taikoma praktika. Taip pat tai labai naudinga turint daug kreditų iš skirtingų įmonių ir tiesiog nebesusitvarkant toje painiavoje. Perleidžiate savo įsiskolinimus kreditoriui ir jums lieka tik viena sutartis ir viena įmonė, kuriai reikia mokėti įmokas. Turėkite omenyje, kad ne visos kreditus teikiančios bendrovės siūlo ir refinansavimo paslaugas. Todėl kartais teks apsiriboti vos keliais skirtingais pasiūlymais ir išsirinkti vieną. Svarbu, kad naudotumėtės patikimo kreditoriaus paslaugomis ir visuomet atidžiai perskaitytumėte sutartį. Tik tai apsaugos jūsų pinigus.

ES parama jauniesiems ūkininkams populiariausia Lietuvoje

ES parama jauniesiems ūkininkamsSiekiant atgaivinti Lietuvos žemės ūkį yra kuriamos įvairios ES paramos priemonės padedančios išlaikyti Lietuvos žmones kaimo vietovėse. Šiuo metu Lietuvoje ypač aktuali problema jaunos darbo jėgos emigracija į turtingesnes Europos šalis. Šalies emigracijos rodikliai yra vieni didžiausių visoje Europoje. Daugybė jaunų žmonių jau iškart po mokyklos emigruoja geresnio gyvenimo ieškoti užsienyje. Kiti renkasi studijas užsienyje ir tik nedaugelis po jų grįžta atgal į tėvynę. Kasmet iš Lietuvos emigruoja apie 30 000 žmonių. Taip yra todėl kad užsienio šalių politika suteikia geresnes finansines, ekonomines bei socialines sąlygas. Jauni žmonės sau gali leisti daugiau, gyventi geriau bei užsitikrinti orią senatvę. Taip pat prisideda ir prasta Lietuvos teisinė situacija, darbdavių požiūris į darbuotojus, teisingumo trūkumas bei nežinomybė dėl tolimesnių ateities galimybių.

Šalies valdžia nuolat ieško būdų ir priemonių kurios padėtų sustabdyti jaunimo emigracija iš Lietuvos, tačiau dauguma jų yra neveiksmingos išskyrus vieną – ES parama žemės ūkiui. Šiuo metu skiriama ES parama žemės ūkiui labai prisideda prie emigracijos stabdymo. Jauni žmonės matydami galimybę susikurti sau tinkamas darbui sąlygas Lietuvoje surizikuoja grįžti atgal į Lietuvą ir pabandyti susikurti tinkamą gerbūvį sau ir savo šeimai viena iš populiariausių ir daugiausiai dėmesio sulaukianti ES paramos priemonė yra jaunojo ūkininko įsikūrimas. Ši priemonė metai iš metų yra viena iš populiariausių Lietuvoje. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas ne tik leidžia susikurti palankias sąlygas ūkininkauti, bet ir suteikia galimybę augti ateityje. Jaunasis ūkininkas gali susikurti sau palankią darbo vietą, kuri leistų jam uždirbti pageidaujamas pajamas.

Nors šiuo metu rinkoje vyraujančios žemės ūkio produkcijos kainos yra stipriai kritusios, tačiau jaunieji ūkininkai ieško alternatyvų ir renkasi savo ūkio kryptį pritaikyti prie rinkos pokyčių. Vis daugiau ūkininkų nusprendžia kurti mėsinių galvijų ūkį. Jauni ir pokyčių nebijantys jaunieji ūkininkai aktyviai domisi savo produkcijos realizavimu užsienio rinkose, prisitaiko prie kintančių vartotojų poreikių (ekologiška, išskirtinės kokybės produkcija, ritualinis ir paprastas skerdimas iškart patiekiant produktus galutiniam vartotojui) ir siekia būti tie kurie atitinka vartotojų lūkesčius. Taigi ES parama jauniesiems ūkininkams yra ypač svarbi šalies emigracijos masto mažinimui bei ekonominių sąlygų Lietuvoje gerinimui. Kuo daugiau jaunųjų ūkininkų įsisavins jaunųjų ūkininkų paramą, tuo daugiau bus sukurta naujų ir perspektyvių ūkių.

Fotografija vestuvėse tikrai svarbi

https//www.fototakas.ltVestuvės daugeliui yra viena didžiausių gyvenimo švenčių. Kai kurie stengiasi švęsti kuo „rimčiau“, išsinuomodami pilis, sukviesdami šimtus svečių, samdydami kelis fotografus ir filmavimo operatorius net su apšvietėjais. Tačiau pasitaiko ir tokių, kurie į patį vestuvių šventimą žiūri labai paprastai – formalų įvykdymas, trumpas pasėdėjimas kavinėje su tiek žmonių, kiek telpa prie vieno staliuko, ir štai viskas. Jokių fotografų, varginančių šokių paryčių ir kitų formalumų. Tai – kraštutinumai, ir geriausiai turbūt būtų rinktis ką nors per vidurį.

Ko gero dažniausiai jaunavedžiai to viduriuko ir ieško. Kas tas tikrasis viduriukas labai padeda nuspręsti ir finansai – pamačius sąskaitas už visas vestuvių paslaugas galima gana greitai norėti viską supaprastinti. Ir kai kartais atsisako svarbiausių dalykų, pavyzdžiui – vestuvių fotografijos. Paprašo kokio nors draugo mėgėjo, kad padarytų kelis kadrus, ir mano, jog to užtenka. Dažniausiai viskas būna kur blogiau, nei galima tikėtis.

Draugas, nepratęs fotografuoti vestuvių, tikrai gerų rezultatų kažin ar pasieks. Jei jus tenkina dokumentinė fotografija – kodėl gi ne. Bet dažnai būna taip, jog būtent fotografijai, o gal net filmavimui taupę jaunavedžiai po kelių ima dėl to stipriai gailėtis. Nes jie nori turėti daugiau vestuvių atsiminimų, nei tik santuokos liudijimas ir pavardė pase. Draugo darytos nuotraukos atrodo tragiškai ne tik apšvietimo ar technikos trūkumų – dažniausiai jose nerasi jokios idėjos, jokios nuotaikos. Juk jis, ne taip kaip profesionalus vestuvių fotografas, nepagalvos jūsų poros nuotraukai išstatyti ypatingo peizažo fone, nuplaukiant valtelei, nesugebės pasakyti, kur geriau laikyti rankas, kur žiūrėti ar kaip pasukti smakrą. O tokios smulkmenos vestuvinėse nuotraukose daro stebuklus. Tad geriausia nepagailėti pinigų tikram vestuvių fotografui, pavyzdžiui iš https://www.fototakas.lt.

Juk tai – jūsų šventė. Tad rizikuoti neturėti net pagrindinio vestuvių atsiminimo ir simbolio – nuotraukų, tikrai nevertėtų. Beje, planuojant vestuves, verta atkreipti dėmesį, kad vestuvių fotografija ir vestuvinė fotosesija ir gana skirtingi dalykai. Pirmoji labiau susijusi su dokumentiniu šventės įamžinimu, na o antrojoje jau kuriamas menas, perteikiami jausmai, jūs patampate tarsi modeliais ir kartais tikrai sunkiai dėl gerų nuotraukų. Tad pasiruoškite tam, o svariausia – apskritai norėkite to. Be abejo, apie visus procesus, detalius planus ir net tikslias vestuvių vietas tiek jei švies saulė, tiek jei ir lis lietus, aptarkite su fotografu – kelių valandų derinimai, vietų apžiūrėjimas kartu tikrai nepakenks.

Netradicinis poilsis Gran Kanarijoje

gran kanarijaĮvairūs įdomesnių ir net keistesnių atostogų būdai vis labiau traukia žmonių dėmesį. Jei seniau pakakdavo savaitės pragulėjimo smėlyje viešbučio teritorijoje, vėliau atsirado didelė mada vaikščioti po muziejus ir kitas lankytinas vietas, tai dabar kelionių tikslai patapo dar įvairesni. Žmonės stengiasi nepasiduoti tradicinių atostogų bangai ir net keliaudami į tokias tolimas vietas kaip Gran Kanarija ar kokia kita Kanarų sala stengiasi tenai rasti laiko ir tai, kuo jie gyvena kasdien. Kažkam tai gali būti žvejyba, kažkam kasdieninis važinėjimas dviračiu, maratonų bėgimas, o gal tiesiog siekis per atostogos svečioje šalyje aplankyti kuo daugiau teatrų spektaklių.

Kai kada net pačių kelionių idėja būtent nuo ir prasideda – jūsų hobis jus nuveda į tolima salą, ir jau prie to jūs bandote prijungti ir tradicinio poilsio elementų, tokių kaip pagulėjimas paplūdimyje ar vieno kito muziejaus aplankymas. Apie ką kalbu puikiai supranta pavyzdžiui aktyvūs įvairių maratonų dalyviai. Sportininkai mėgėjai, tikrai sergantis savo sporto liga, dėl tų trijų valandų sunkaus bėgimo nevengia ne tik skristi ar važiuoti į arti esančias vietas, šalis ir jų sostines, bet net į kitus žemynus. Rečiau, bet taip elgiasi ir kokių nors koncertų mėgėjai, netgi teatrų fanatai. O jei jau dėl kokio nors priežasties atsiduriate Kanaruose, čia galima pasiimti ir savo šeimą ir pasilikti dar kelioms dienoms.

Žinoma, kartais tokie hobiai sukuria aibę įvairių kelionių, tačiau be savo bėgimo, spektaklio ar koncerto jūs daugiau toje šalyje ar regiono nieko ir nepamatote. Taip jau būna. Kai hobis ir taip atima daug laiko, tai ir atskridę kur nors prabėgti maratono stengiatės čia neužsibūti ir greičiau grįžti pas šeimą. Kartais ir tokios nuostabios vietos kaip Ispanijos Gran Kanarija lieka visai nepamatytos, nepažintos. Kita vertus, gal taip ir teisinga – jei jau esate tikras savo pomėgio maniakas, galbūt jokių tradicinių lankytinų objektų jums nė nereikia. Atvykstate, darote tai, ir keliaujate laimingas namo pamiršęs visas tas standartines nuobodybes kaip muziejų lankymas ar pažiūrėjimas į kokią nors bažnyčią. Džiugu, kad žmonės vis dažniau išgirsta tikruosius savo poreikius ir juos pildo, nebekreipdami dėmesio į artimųjų kritiką, jog pabuvęs Londone jūs net garsiojo Big Beno nepamatėte.

Sodų ir kiemų puošybos įvairovė

hortenzijaDar prieš kokių dvidešimt ar trisdešimt metų kaimuose vyravo gana panašūs vaizdai – kiemuose tie patys vaismedžiai, tie patys gėlynai, tokios pat eglučių gyvatvorės ir medinės tvoros. Tuo tarpu pastaruoju metu, ypač vis plačiau atsiveriant viso pasaulio sienoms, tiek augalų, tiek ir idėjų įvairovė kiemų puošybą pakeitė iš esmės. Vis sunkiau įžvelgti kokias nors tendencijas, vis sunkiau suskaičiuoti dekoratyvinių augalų įvairovę, net ir tradicinius vaismedžius ir vaiskrūmius keičia abrikosai ir persikai, šilauogės ir hibridiniai agrastai, mažieji kiviai – aktinidijos ir iš tolimų kraštų atvežti valgomieji sausmedžiai, net mat mūsų vietinis paprastasis – stipriai nuodingas ir toli gražu ne toks puošnus.

Dekoratyvinių augalų įvairovė dar gerokai painesnė. Juolab, kad auginame net skirtingas rūšis, kurių turbūt kiekvieno sode ar kieme galima suskaičiuoti dešimtis, bet ir kalną įvairiausių veislių. Ir tai toli gražu ne riba – juk įvairius krūmus galima skirtingai genėti, gauti labai įvairias ir to paties augalo veislės formas. Pavyzdžiui populiarioji hortenzija, aptinkama daugelio kiemuose, gali būti auginama ir kaip daug stiebų turintis krūmas, ir kaip vienastiebis jau beveik medis, primenantis netgi bonsą iš japoniškų sodų. Net ir tujos, tokie dažni gyvatvorių augalai, dabar turi ne vieną veislę, kurios skiriasi ir spalva, ir forma, ir atsparumu tam tikroms nepalankioms sąlygoms.

O kaip gi susigaudyti tarp tokios augalų gausybės, ką gi pasirinkti savo kiemo puošybai? Žinoma, verta atsižvelgti ir į jūsų kiemo dirvožemį, ypač jo drėgnumą, ir į pasaulio šalis, kurias galėsite palikti atviras savo augalui. Galbūt norite auginti ką nors visiškai atviroje pievoje, o gal ieškote ko nors, kas papildytų jūsų senų ūksmingų medžių pilną kiemą. Ir čia jau reikės atsižvelgti, kokie augalai galės augti vienomis ar kitomis sąlygomis, pavyzdžiui ta pati hortenzija čia jokia išimtis. Nors augalų galima įsigyti daugelyje net nedidelių prekybos centrų, vis tik didžiausias pasirinkimas būna specializuotuose medelynuose, kur ne tik gausite būtent tą veislę, kurios norite, bet ir gausite išties vertingų patarimų. Perkant daugiau – neretai netgi kokių nors augančių dovanų, kurioms taip teks atrasti vietos savo kieme.

Automobiliai tarp mūsų

toyota modeliaiVis besiskųsdami dėl mažų lietuviškų atlyginimų ir menko pragyvenimo lygio dažnai pamirštame, kiek daug mūsų keliuose zuja automobilių, ir ne vien senų bei abejotinos techninės būklės. Ir iš tikrųjų – net pasauliniu mastu toks miestas kaip Vilnius, pagal automobilių skaičių tūkstančiui gyventojų, užima labai aukštas pozicijas. Ar visada turėti savo šeimoje automobilį Lietuvoje yra būtinybė – turbūt toli gražu. Na, bet panašu, kad daugeliui taip atrodo, būtent tai ir atsispindi statistikoje. O toks vaizdelis verčia stipriai suabejoti mūsų, kaip neturtingųjų, skundais – na ir kaip taip blogai gyvenant galima tiek daug mašinų vairuoti.

Tiesa, šioje vietoje automobilių parko vaizdas tikrai daug ką paaiškina. Lietuvoje populiariausi yra ir seni automobiliai, didžioji dalis jų – vokiški modeliai, kuriuos nesunku atsivežti iš visai netolimo užsienio. Nors pastaruoju metu ir sparčiai populiarėja kitų markių, pavyzdžiui Toyota, automobiliai, tačiau seni vokietukai dar neskuba užleisti savo pozicijų. Vidutinis automobilio amžius Lietuvoje siekia maždaug tarp keturiolikos ir penkiolikos metų. Tai yra gerokai žemiau Europos vidurkio, kur žmonės net penkių metų automobilį jau siekia pakeisti nauju. Žinoma, senesni automobiliai kainuoja kur kas pigiau, tad kokybės sąskaita paprastai ir palaikome tokį gausų automobilių parką.

Tiesa, ypač didmiesčių gyventojai negalėtų sakyti, jog visi tik ir važinėja su senais, atrodo tikrai nesaugiais automobiliais. Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje tikrai netrūksta ir naujų, ir apynaujų automobilių. Didelė tikimybė, kad dauguma jų pirkti išsimokėtinai, tačiau ir tai puikiai atspindi mūsų norą vairuoti. Tarp naujų automobilių jau randasi ir kur didesnė automobilių įvairovė – jau vis retesnis vairuotojas siekia turėti naują vokišką mašiną. Akys atsiveria vis plačiau, jog gerokai pigiau galima gauti prancūziškų, itališkų ar korėjietiškų automobilių, jog įdomybių galima paieškoti tarp amerikietiškų transporto priemonių, na o patikimumo ieškotojų tarpe neišvengiamai pirmauja japoniški automobiliai, ypač įvairūs toyota modeliai. Labai tikėtina, kad ir ateityje mūsų keliuose važinės vis didesnė įvairovė automobilių, jie bus naujesni, saugesni keliuose, bus daug mažiau teršiantys orą. O gal sulauksime ir tų laikų, kuomet bent į miesto centrą bus įsileidžiami tik tylus ir ekologiški elektromobiliai, nepaliekantys po savęs senų dyzelių dūmų šleifo.

Apie ką galvoja mūsų augintiniai

biglisPabandžius atsakyti į tokius klausimus, galima pasijusti tikru visažiniu. Juk fantazuoti nesunku – pavyzdžiui šuo, atrodytų primityvus gyvūnas, nieko kito kaip apie maistą, miegą arba pasivaikščiojimą nelabai ir gali galvoti. Gal tai ir tiesa. Bet ne viskas taip paprasta – juk kai kurių veislių, ypač medžioklinių, kraujyje tiesiog verda ieškojimo, bėgimo ir žudymo instinktai. O štai jūs savo biglį, skaliką ar laiką dienų dainas laikote ankštame bute, vieną, vos du kartus per dieną dešimčiai minučių išvesdami pasivaikščioti į lauką. Ir ką gi galvoti tokiam šuniui, kuris pagal savo prigimtį laiką turėtų leisti lauke, miške, apsuptame milijonų skirtingų kvapų, nuolat skubėti ir bėgti, ieškoti ir rodyti ką rado savo šeimininkams.

Deja, toli gražu ne visi šunų šeimininkai supranta tokius paprastus dalykus. O kuo mažiau supranti, tu lengviau pasijusti visažinį. Jūsų biglis jums yra tiesiog gražus šuo, draugiškas ir ištikimas, nedraskantis tapetų ir negraužiantis šlepečių. Jam tereikia duoti maisto ir vandens, ir jis bus laimingas. Vienas uždarytas namie. Deja, taip toli gražu nėra. Tą puikiai pastebi tie šeimininkai, kurie savo šunis nors kartais išveža laisvai palakstyti po mišką nors kelias valandas. Medžioklės instinktų vedini šunys visas tas valandas atrodo be galo judrūs, gyvybingi, netgi laimingi. Jei jie prie tokių išvykų bent kiek pripratę, kiekvieną kartą, kai juos vedate į lauką, jie temps prie automobilio, kad tik ir vėl juos išvežtumėte kur nors į mišką.

Laimei, yra tikrai ir supratingų žmonių. Galbūt pagal ir veisles kai kurie pasirenka. Juk nesunku suvokti, juk judriam ir energingam šuniui reiks jūsų dėmesio, reik laiko lauke, reik daug progų gerai išsilakstyti. Tad jei perkate pėdsekį ar vilkšunį vien dėl vaizdo, planuojate jį visą laiką laikyti uždarytą bute, geriau atsisakykite tos minties. Taip bus tikrai geriau. Nes šuo, kad ir koks jis būtų, ar biglis, ar laika, ar net mažylis toiterjeras – jis tikrai galvoja ne tik apie maistą ir miegą. Jie nori laisvės, nori judėti, galų gale – tai gaujos gyvūnas, kuriam reikia draugo. Tad ir būkite tuo draugu.

Neatrasta Italija

BergamoIlsimės mes, lietuviai, vis dar gana nuobodžiai. Kelionės asocijuojasi arba su didmiesčiais ir jų centrais, arba su kurortiniais paplūdimiais. Dažniausiai lendame į turistų traukos centrus, neva pažindindamiesi su vietine kultūra, kur iš tikrųjų viskas tik dėl turistų daroma. O tai, kad tikresnis tų kraštų gyvenimas, su savo kultūra ir papročiais, tiesomis ir klystkeliais verda mažuose kaimeliuose ar atokiose miestų vietose, dažnai tiesiog pamirštame. Prisisemia saują įspūdžių iš centrinės miesto aikštės, pasideginame paplūdimyje, kur dažnai net smėlis būna atvežtas, ir štai jau jaučiamės ne tik pailsėję, bet dar ir su nauja šalimi susipažinę. Ir tas galioja tikrai daugeliui, o gal net visoms pasaulio valstybėms. Ne išimtis čia ir Italija, ir Bergamo miestas jos šiaurėje, kur dabar taip populiaru skraidyti.

Tai galėtų būti puikus pavyzdys. Į Bergamą iš Lietuvos skraido net dvi pigiosios avialinijos, dažniausiai jų reisai būna pilnai užpildyti. Jei atskridę oro uoste atkreipsite dėmesį ką gi veikia jūsų bendrakeleiviai, būsite nė kiek nenustebintas. Dalis iš karto sėda į autobusą, vežantį į garsųjį ir turistų nuvalkiotą Milaną, dar nemažas būrys patraukia į kitą autobusą, jau link Venecijos važiuojantį. Nedidelė saujelė dienai ar dviem nusprendžia pasilikti ir pačiame Bergame, žinoma šniukštinėdami jo senamiestį, kur vėl gi, tarp gausių turistų vargiai ir bepamatysi kokį italą. Žinoma, kam įdomi pavyzdžiui architektūra, tiems turistų nuvalkioti rajonai nė kiek nekenkia – bažnyčia ir liks bažnyčia (dažniausiai), o pilies plytos irgi ne turistų žvilgsniams buvo mūrytos.

Tačiau tokiu atveju sunku būtų pasakyti, kad pažinote šalį, supratote, kas yra Italijos žmonių gyvenimas, kaip atrodo Bergamo miesto kasdienybė. Vien maži kavos puodeliai visos kultūros toli gražu neperteikia. O jau vien ilgesnis pasivaikščiojimas po atokius miesto rajonus, kur turistai neužklysta, galima pamatyti, kaip gi gyvena vietiniai. Pamatyti jų kiemus, jų žaidžiančius purvinus vaikus, jų mamas, po vietinį prekybos centrą šniukštinėjančias ir lygiai taip pat ieškančias akcijų ir nukainotų prekių. O dar galima sėsti į autobusą ir pasileisti link Alpių, pagyventi mažuose kaimų kaimeliuose, pamatyti ūkininkaujančius, nė iš tolo angliškai nešnekančius vietinius, užlipti į kalnų viršūnes ir matyti slėniuose besiganančias ožkas, baikščiai žiūrinčias į turistus, kurių čia taip reta.

Per sapnus pažinti save

sapnų reikšmėsMūsų sapnai, aplankantys mus kone kas naktį, nėra toli gražu vien kažkokie vaizdiniai. Psichologų ir psichoanalitikų darbe sapnai ir jų reikšmių aiškinimas gali būti labai stiprus ginklas, padedantis gydyti savo pacientą nuo įvairių sutrikimų. Žinoma, tam reikia gana specifinių sąlygų, taip pat, toks būdas dažnai nėra vienintelis, kuriuo remiantis kažkas gydoma ar bent diagnozuojama. Tikram, šiuolaikine medicina paremtam gydymui reikia kur kas tikresnio, stabilesnio ir aiškesnio būdo diagnozuoti bei gydyti. Tačiau ir sapnai gali labai padėti.

Sapnai – tai vaizdiniai, kuriuos miego metu sukuria mūsų smegenys. Anot mokslininkų, tai yra tarsi kratinys mūsų matytų vaizdų, girdėtų garsų ir net užuostų kvapų, kurie kaupėsi mūsų smegenų atminties stalčiukuose ir naktimis mums yra parodomi. Mes sapnuojame tai, ko niekaip nesugebame atsiminti, net vaizdinius matytus mums būnant kūdikiais. Būtent iš čia ir kyla įvairios spekuliacijos, kad sapnai mus gali įspėti apie gresiančius pavojus ar nelaimes ateityje. Žinoma, kai kuriais atvejais būna išimčių – pavyzdžiui apie mus užklupsiančią ligą sapnai tikrai gali pranešti. Nes mes paprasčiausiai jau sergame, tačiau simptomai dar nepasireiškę. Tačiau įvairių nelaimių prognozavimas sapnais – jau kur kas labiau ginčytinas dalykas.

Kuomet profesionalūs psichoanalitikai, kartu su pačiu pacientu, analizuoja sapnus, jie gali tikrai daug išpešti. Nors sapnų reikšmės daugeliu atveju yra visiškai individualus dalykas, kuris netgi kardinaliai gali skirtis įvairias gyvenimo periodais, tačiau netrūksta ir bendrų dalykų. Sapnai atskleidžia ir mūsų slaptas mintis bei lūkesčius, kuriuos bandome užgniaužti savyje. Gali atskleisti ir kažkokias baimes, na o jau jas supratus, galima pradėti ir gydymą. Tad sapnų reikšmės toli gražu nėra vien tušti sapaliojimai – rimtai į jas pažvelgus, galima daug sužinoti. Deja, pagrindinė žmonių klaida, jog bando naudotis universaliais sapnininkais, visai nepagalvodami, jog net sapnuoti laidotuves ar mirtį toli gražu ne visiems gali reikštis ką nors blogo. Ką nors įdomaus ar šokiruojančio susapnavus, pirmiausia reikia pagalvoti, ką būtent jūsų gyvenimo, minčių ir jausmų kontekste tai galėtų reikštis. Analizuojant per tokią prizmę gana greitai galima suprasti, jog sapnai esate jūs ir jūs esate sapnai, visi paslapties šydai dingsta ir net košmarai pasidaro labiau įdomūs nei baisūs.

Pigios, bet geros atostogos

MalagaNors keliaujame vis daugiau ir daugiau, vis labiau atrasdami tiek įvairius pasaulio kampelius, tiek ir keliavimo būdus, tačiau vis dar nemažą dalį draugų ir pažįstamų net nuo minties pakeliauti po užsienį atbaido kainos. Dažnai toks kainos būna pusiau išgalvotos, arba gandais paremtos, gerokai nutolusios nuo realybės. O jau tikrai geros ir pilnavertės atostogos įsivaizduojamos kaip tikrai brangus malonumas, kurį sau leisti tik turtingieji. Žinoma, viskas priklauso nuo kiekvieno poreikio. Tačiau pagrindiniai gerų atostogų atributai – geras poilsis ir nauji stiprūs įspūdžiai toli gražu ne vien su pinigais susiję, kartais jie netgi labai nutolę. Kiek pasukus galvą, labai įdomiai pailsėti ir atrodytų tolimoje saulėtoje Ispanijoje, kur nors Malagos regione, po palmėmis ir su vyno taure rankoje. Žinoma, kainuoja ir tokia kelionė, tačiau toli gražu ne taip jau ir baisiai daug.

Ko gero pigiausias būdas pakeliauti po pasaulį yra savarankiškos kelionės. Sugebėjimas patiems susirasti pigesnius skrydžius, rezervuoti pigų viešbutį kur nors toliau nuo pagrindinių srautų ir pakeliauti vietiniu transportu ar nuomotu automobiliu leidžia tikrai nemažai sutaupyti ir pamatyti net daugiau, nei galėtų pasiūlyti viena iš daugelio kelionių agentūrų. Ir Ispanija, ir Malaga šioje vietoje – jokia išimtis. Ypač pigu jei keliaujate kokių keturių draugų kompanija – tuomet automobilių nuomos kainos pasirodys išvis juokingas, kai už dieną teks susimesti vos po kelis eurus. O galimybės aprėpti regioną, kuriame ilsitės, turint automobilį – išties beveik neribotos. Kur kas pigesni ir keturviečiai apartamentai, tad ir šioje vietoje susitaupo ženkli suma.

Na o tie, kurie nori taupyti bet kokiais būdais, Ispaniją sugeba pasiekti vos už kelioliką eurų kainuojantį skrydžio bilietą, sėkmingai išsimiega pas svetingus vietinius ar palapinėje, po lankytinas vietas keliauja arba autostopu, arba nebrangiais vietiniais autobusais, na o maistas juk kainuoja ne kaži kiek daugiau nei kad namuose. Žinoma, toks kelionių pobūdis jau reikalauja ši tą paaukoti, visų pirmą – savo laiką. Juk automobiliu galima apvažiuoti kur kas daugiau nei bandant keliauti pakeleivingomis mašinomis. Tačiau toks keliavimas gali atnešti ir kur kas daugiau netikėtų nuotykių, kurie ilgam išlieka atmintyje. Tad norint keliauti, pamatyti, kas ta Malaga ar net visa Ispanija, reikia imti skaičiuoti ir planuoti, išdrįsti ir bandyti, ir tik tuomet paaiškės, jog kelionių agentūros siūlomą kelialapį už penkis šimtus eurų laisvai galima atpiginti net du ar tris kartus.