Neatrasta Italija

BergamoIlsimės mes, lietuviai, vis dar gana nuobodžiai. Kelionės asocijuojasi arba su didmiesčiais ir jų centrais, arba su kurortiniais paplūdimiais. Dažniausiai lendame į turistų traukos centrus, neva pažindindamiesi su vietine kultūra, kur iš tikrųjų viskas tik dėl turistų daroma. O tai, kad tikresnis tų kraštų gyvenimas, su savo kultūra ir papročiais, tiesomis ir klystkeliais verda mažuose kaimeliuose ar atokiose miestų vietose, dažnai tiesiog pamirštame. Prisisemia saują įspūdžių iš centrinės miesto aikštės, pasideginame paplūdimyje, kur dažnai net smėlis būna atvežtas, ir štai jau jaučiamės ne tik pailsėję, bet dar ir su nauja šalimi susipažinę. Ir tas galioja tikrai daugeliui, o gal net visoms pasaulio valstybėms. Ne išimtis čia ir Italija, ir Bergamo miestas jos šiaurėje, kur dabar taip populiaru skraidyti.

Tai galėtų būti puikus pavyzdys. Į Bergamą iš Lietuvos skraido net dvi pigiosios avialinijos, dažniausiai jų reisai būna pilnai užpildyti. Jei atskridę oro uoste atkreipsite dėmesį ką gi veikia jūsų bendrakeleiviai, būsite nė kiek nenustebintas. Dalis iš karto sėda į autobusą, vežantį į garsųjį ir turistų nuvalkiotą Milaną, dar nemažas būrys patraukia į kitą autobusą, jau link Venecijos važiuojantį. Nedidelė saujelė dienai ar dviem nusprendžia pasilikti ir pačiame Bergame, žinoma šniukštinėdami jo senamiestį, kur vėl gi, tarp gausių turistų vargiai ir bepamatysi kokį italą. Žinoma, kam įdomi pavyzdžiui architektūra, tiems turistų nuvalkioti rajonai nė kiek nekenkia – bažnyčia ir liks bažnyčia (dažniausiai), o pilies plytos irgi ne turistų žvilgsniams buvo mūrytos.

Tačiau tokiu atveju sunku būtų pasakyti, kad pažinote šalį, supratote, kas yra Italijos žmonių gyvenimas, kaip atrodo Bergamo miesto kasdienybė. Vien maži kavos puodeliai visos kultūros toli gražu neperteikia. O jau vien ilgesnis pasivaikščiojimas po atokius miesto rajonus, kur turistai neužklysta, galima pamatyti, kaip gi gyvena vietiniai. Pamatyti jų kiemus, jų žaidžiančius purvinus vaikus, jų mamas, po vietinį prekybos centrą šniukštinėjančias ir lygiai taip pat ieškančias akcijų ir nukainotų prekių. O dar galima sėsti į autobusą ir pasileisti link Alpių, pagyventi mažuose kaimų kaimeliuose, pamatyti ūkininkaujančius, nė iš tolo angliškai nešnekančius vietinius, užlipti į kalnų viršūnes ir matyti slėniuose besiganančias ožkas, baikščiai žiūrinčias į turistus, kurių čia taip reta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *